Androgeninis nuplikimas

Ligos aprašymas

Androgeninis nuplikimas, dar vadinamas androgenetine alopecija arba vyriškojo tipo plikimu, yra dažniausia plaukų slinkimo forma tiek vyrams, tiek moterims. Šiai būklei būdingas laipsniškas plaukų folikulų susitraukimas ir silpnėjimas, dėl kurio plaukai tampa plonesni ir galiausiai nebeauga. Vyrams androgeninis nuplikimas dažniausiai pasireiškia plaukų retėjimu ties smilkiniais ir viršugalviu, o moterims jis dažniausiai pasireiškia viso galvos plaukų tankio sumažėjimu. Androgeninis nuplikimas paprastai yra paveldimas ir susijęs su hormoniniais pokyčiais organizme.

Ligos priežastys

Androgeninio nuplikimo priežastis yra plaukų folikulų jautrumas dihidrotestosteronui (DHT) – androgeniniam hormonui, kuris susidaro iš testosterono. DHT prisijungia prie plaukų folikulų receptorių, sukeldamas plaukų folikulų miniatiūrizaciją (susitraukimą), dėl ko plaukai tampa plonesni, silpnesni ir galiausiai nustoja augti.

  • Genetika: pagrindinis androgeninio nuplikimo rizikos veiksnys yra genetinis paveldimumas. Jei šeimoje yra buvę plikimo atvejų, yra didelė tikimybė, kad ir asmuo patirs plaukų slinkimą.
  • Hormonai: dihidrotestosteronas (DHT) yra pagrindinis hormonas, atsakingas už androgeninį nuplikimą. DHT veikia plaukų folikulus, mažindamas jų dydį ir sutrumpindamas plaukų augimo fazę.
  • Amžius: plaukų slinkimas dažniausiai prasideda vyresniame amžiuje, nors kai kurie asmenys gali pastebėti ankstyvą plaukų slinkimą dar paauglystėje ar jauname amžiuje.

Ligos simptomai

Androgeninio nuplikimo simptomai skiriasi priklausomai nuo lyties ir ligos eigos:

  • Vyrams:
    • Plaukų linijos atsitraukimas: dažniausiai pradeda atsitraukti plaukų linija ties smilkiniais, formuodama „M“ formos plaukų liniją.
    • Viršugalvio plaukų retėjimas: plaukai plonėja ir retėja ties viršugalviu (karūna).
    • Visiškas nuplikimas: kai kuriais atvejais plaukai gali visiškai išnykti viršugalvyje, palikdami tik plaukų juostą aplink galvą.
  • Moterims:
    • Viso galvos plaukų retėjimas: moterims dažniausiai retėja plaukai visame galvos paviršiuje, o plaukų linija prie kaktos paprastai lieka nepakitusi.
    • Difuzinis plaukų slinkimas: plaukai tampa plonesni ir mažiau tankūs, tačiau visiškas nuplikimas yra retas.

Ligos klasifikacijos

Androgeninis nuplikimas yra klasifikuojamas pagal ligos stadijas ir progresavimą:

  • Vyrų plikimas (pagal Hamiltono-Norwoodo skalę):
    • I stadija: minimalus plaukų linijos atsitraukimas.
    • II stadija: ryškesnis plaukų linijos atsitraukimas ties smilkiniais.
    • III stadija: pastebimas plaukų retėjimas viršugalvyje arba stipresnis plaukų linijos atsitraukimas.
    • IV-V stadijos: stiprus plaukų retėjimas viršugalvyje ir priekinėje plaukų linijoje.
    • VI-VII stadijos: visiškas plaukų išnykimas viršugalvyje ir priekiniuose regionuose, paliekant tik plaukų juostą aplink galvą.
  • Moterų plikimas (pagal Ludwig skalę):
    • I stadija: nedidelis plaukų tankio sumažėjimas prie viršugalvio.
    • II stadija: vidutinio sunkumo plaukų retėjimas visame viršugalvio paviršiuje.
    • III stadija: ryškus plaukų retėjimas visame viršugalvio paviršiuje su aiškiai matoma galvos oda.

Ligos diagnostika

Androgeninio nuplikimo diagnozė dažniausiai remiasi klinikiniu vertinimu ir medicinine istorija, tačiau gali būti atliekami papildomi tyrimai, siekiant patvirtinti diagnozę arba atmesti kitas plaukų slinkimo priežastis:

  • Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: gydytojas vertina plaukų slinkimo modelį, šeimos istoriją, kitus susijusius simptomus.
  • Dermatoskopija: naudojama plaukų folikulų ir galvos odos įvertinimui padidinimo būdu, siekiant nustatyti plaukų miniatiūrizacijos požymius ir atskirti androgeninį nuplikimą nuo kitų plaukų slinkimo formų.
  • Kraujo tyrimai: atliekami siekiant nustatyti kitas galimas plaukų slinkimo priežastis, tokias kaip skydliaukės sutrikimai, geležies trūkumas ar hormoniniai disbalansai.
  • Scalp biopsija: retai naudojama, bet gali būti atliekama, jei yra įtarimų dėl kitų plaukų slinkimo priežasčių, pvz., alopecija areata.

Ligos gydymas ir vaistai

Androgeninio nuplikimo gydymas yra skirtas sulėtinti plaukų slinkimą ir skatinti plaukų augimą. Nors nėra visiško gydymo, kelios gydymo galimybės gali padėti valdyti šią būklę:

  • Medikamentinis gydymas:
    • Minoksidilis: vietinio naudojimo tirpalas arba putos, kurios skatina plaukų augimą ir gali būti naudojamos tiek vyrams, tiek moterims. Minoksidilis veikia plečiant kraujagysles ir pagerindamas kraujo tekėjimą į plaukų folikulus.
    • Finasteridas: geriamas vaistas, kuris sumažina DHT kiekį organizme, blokuodamas 5-alfa-reduktazės fermentą. Skirtas vyrams ir efektyvus mažinant plaukų slinkimą.
    • Dutasteridas: panašus į finasteridą, tačiau blokuoja tiek 5-alfa-reduktazės 1, tiek 2 tipo fermentus, gali būti naudojamas sunkesniais atvejais.
  • Plaukų persodinimas: chirurginė procedūra, kurios metu sveiki plaukų folikulai persodinami iš donorinės srities (dažniausiai galvos šonų ar nugaros) į plinkančias vietas.
  • Plazmos terapija, praturtinta trombocitais (PRP): gydymo metodas, kai paciento kraujas yra apdorojamas, kad būtų išskirta plazma su dideliu trombocitų kiekiu, kuri tada suleidžiama į galvos odą, siekiant skatinti plaukų augimą.
  • Žemas lygio lazerio terapija (LLLT): naudojamas lazeris ar šviesa plaukų folikulų stimuliavimui ir plaukų augimo skatinimui.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors androgeninis nuplikimas reikalauja medicininio įvertinimo ir dažnai gydymo, kai kurios natūralios priemonės gali padėti palaikyti plaukų sveikatą:

  • Sveika mityba: mityba, praturtinta baltymais, cinku, geležimi, vitaminu D ir B grupės vitaminais (ypač biotinu), gali padėti stiprinti plaukus ir skatinti sveiką jų augimą.
  • Natūralūs aliejai: tokie kaip rozmarinų, pipirmėčių ar levandų aliejus, gali padėti pagerinti galvos odos kraujotaką ir skatinti plaukų augimą. Tačiau svarbu prieš vartojant atlikti jautrumo testą.
  • Streso valdymas: atsipalaidavimo technikos, tokios kaip meditacija, joga ar gilus kvėpavimas, gali padėti sumažinti stresą, kuris gali būti vienas iš plaukų slinkimo veiksnių.
  • Galvos odos masažas: gali padėti pagerinti kraujo apytaką galvos odoje ir skatinti plaukų folikulų sveikatą.

Prevencija

Androgeninio nuplikimo prevencija daugiausia apima ankstyvą intervenciją ir rizikos veiksnių valdymą:

  • Ankstyvas gydymo pradėjimas: pradėjus gydymą ankstyvosiose stadijose, galima efektyviau sulėtinti plaukų slinkimą ir skatinti jų augimą.
  • Švelni plaukų priežiūra: vengti griežtų šukuosenų, cheminių plaukų priemonių ir per didelio karščio, kurie gali pažeisti plaukus ir prisidėti prie plaukų slinkimo.
  • Reguliarūs sveikatos patikrinimai: siekiant laiku nustatyti hormoninius disbalansus ar kitas sveikatos problemas, kurios gali prisidėti prie plaukų slinkimo.

Šaltiniai

  1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK430924/#:~:text=Androgenetic%20alopecia%20is%20a%20genetically,scalp%20any%20time%20after%20puberty.
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/24515-male-pattern-baldness-androgenic-alopecia
  3. https://medlineplus.gov/genetics/condition/androgenetic-alopecia/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)