Justina Morkevičienė

Arogantiska, nemandagi. Darbo metu, sedi poilsio kambari ant sofutes (ir ne viena karta). Sutrukdziau, kad viena minute paprasiau skirt laiko, kad israsyt vaistus. Atsiprasau, nebuvau uzsiregistravus, bet reikejo vaistu ir nebuvo ne vieno zmogaus. Atejo nuo sofos isirdus ir atsisake manes kaip pacientes. Sunkiai parinko vaistus, nenorejo pabandyt kitu. Sake visiem padeda, turi ir man padet. Yra ir daugiau komentaru, kaip atsisako pacientu.

Gydytoja iš pradžių tikrai sužavėjo savo rūpestingumu ir nuoširdumu, suteikė man vilties ir pasitikėjimo, nes tuo momentu jaučiausi visiškoje savo gyvenimo duobėje. Tačiau, laikui einant, suvokiau, kad tai tik išorinis ir pirminis jos asmenybės įvaizdis. Galiausiai skyrė man neadekvačias antidepresantų, benzodeziapinų, anksiolitikų bei neuroleptikų dozes, ir, kai daugiau negu 3 mėn. skundžiausi nuo tokių dozių šalutinių efektų, ji man neleido mažinti vaistų dozių. Galiausiai supratau, kad man pačiai tenka mažinti dozes (bent kiek geriau pasijaučiau!) ir, kai pasakiau šiai gydytojai dėl, savo nuožiūra, pasirinkto dozių mažinimo, ji, tiesiog apimta įniršio, išrėkė: „aš atsisakau tave gydyti, ieškokis kito specialisto“. Kadangi nuo pat pradžių tikėjau šia gydytoja, po visko pasijaučiau smarkiai įskaudinta, nes ji nieko nenorėjo girdėti apie man keliamus šalutinius vaistų poveikius: „taip negali būti ir aš išsigalvoju“...