Ašarojanti akis

Ligos aprašymas

Ašarojanti akis, dar vadinama epifora, yra būklė, kai akys gamina per daug ašarų arba kai ašaros netinkamai nuteka per ašarų latakus. Tai gali sukelti diskomfortą, nes ašaros gali kauptis ir tekėti per akių vokus ant veido. Ašarojimą gali sukelti įvairios priežastys, įskaitant akių dirginimą, infekcijas, alergijas ar ašarų latakų užsikimšimą. Būklė gali būti laikina arba ilgalaikė, priklausomai nuo priežasties.

Ligos priežastis

Ašarojančios akys gali būti sukeltos įvairių veiksnių, pradedant nuo aplinkos dirgiklių iki akių ligų:

  • Alergijos: žiedadulkės, dulkės, naminių gyvūnų plaukai ar kiti alergenai gali sukelti akių dirginimą ir per didelę ašarų gamybą.
  • Akių dirginimas: vėjas, dūmai, sausas oras ar cheminiai produktai gali dirginti akis ir skatinti ašarų gamybą.
  • Infekcijos: konjunktyvitas (akių uždegimas) ar kita akių infekcija gali sukelti per didelę ašarų sekreciją.
  • Sausos akys: paradoksalu, tačiau sausos akys gali sukelti per didelę ašarų gamybą, nes organizmas bando kompensuoti sausumą.
  • Ašarų latakų užsikimšimas: kai ašarų latakai yra užblokuoti, ašaros negali tinkamai nutekėti, todėl kaupiasi ir pradeda tekėti per akių vokus.
  • Akių traumos arba svetimkūniai: akių sužalojimai ar svetimkūniai (pvz., dulkės ar smėlis) gali sudirginti akis ir sukelti ašarojimą.
  • Kontaktiniai lęšiai: netinkamai pritaikyti arba pažeisti kontaktiniai lęšiai gali dirginti akis ir sukelti per didelę ašarų gamybą.

Ligos simptomai

Pagrindinis ašarojančios akies simptomas yra nuolatinis ašarų tekėjimas per akių vokus. Taip pat gali pasireikšti kiti simptomai:

  • Akių paraudimas: dažnai susijęs su akių dirginimu ar infekcija.
  • Jautrumas šviesai: gali būti jaučiamas stiprus jautrumas ryškiai šviesai.
  • Niežulys ar deginimo pojūtis: dažnai pasireiškia kartu su alergijomis arba akių dirginimu.
  • Neryškus matymas: dėl nuolatinių ašarų akyse gali būti sunku aiškiai matyti.
  • Skausmas arba diskomfortas: kai kurie pacientai gali jausti skausmą, ypač jei yra akių trauma ar infekcija.

Ligos klasifikacija

Ašarojanti akis gali būti klasifikuojama pagal priežastį:

  • Refleksinė epifora: susijusi su dirginančiais veiksniais, tokiais kaip alergenai, svetimkūniai ar sausas oras, dėl ko akys reaguoja padidinta ašarų gamyba.
  • Mechaninė epifora: susijusi su ašarų latakų užsikimšimu arba siaurėjimu, dėl ko ašaros negali tinkamai nutekėti.
  • Uždegiminė epifora: atsiranda dėl infekcijų ar uždegiminių procesų, tokių kaip konjunktyvitas.

Ligos diagnostika

Norint nustatyti ašarojančios akies priežastį, gydytojas gali atlikti kelis tyrimus:

  • Akių apžiūra: gydytojas patikrins akis dėl uždegimo, svetimkūnių arba kitų akivaizdžių dirgiklių.
  • Ašarų latakų patikra: naudojami specialūs tyrimai, tokie kaip ašarų latakų pralaidumo tyrimas, siekiant patikrinti, ar nėra užsikimšimų latakuose.
  • Tear break-up time (TBUT): tai testas, skirtas įvertinti ašarų plėvelės stabilumą ir sausų akių sindromą.
  • Alergijos tyrimai: jei įtariama, kad ašarojimą sukelia alergijos, gali būti atliekami odos arba kraujo tyrimai alergenams nustatyti.

Ligos gydymas ir vaistai

Ašarojančių akių gydymas priklauso nuo priežasties. Gydymas gali apimti:

  • Dirbtinės ašaros: jei ašarojimą sukelia sausos akys, dirbtinės ašaros gali padėti palaikyti akių drėkinimą ir sumažinti diskomfortą.
  • Alergijos gydymas: akių lašai su antihistamininiais vaistais arba kortikosteroidais gali būti skiriami, jei ašarojimą sukelia alergijos.
  • Ašarų latakų plovimas: jei problema yra ašarų latakų užsikimšimas, gydytojas gali atlikti latakų praplovimą arba chirurginę intervenciją, kad atvertų latakus.
  • Antibiotikai: jei ašarojimą sukelia bakterinė infekcija, gali būti skiriami antibiotikų akių lašai ar tepalai.
  • Kontaktinių lęšių keitimas: netinkami ar pažeisti kontaktiniai lęšiai gali būti keičiami siekiant sumažinti dirginimą.
  • Akių svetimkūnių pašalinimas: jei ašarojimą sukelia svetimkūnis, gydytojas jį pašalins.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Kai kurios liaudiškos priemonės gali padėti palengvinti ašarojimą, tačiau svarbu, kad šios priemonės būtų naudojamos atsargiai ir pasitarus su gydytoju:

  • Šiltų kompresų naudojimas: šiltas kompresas gali padėti atverti užsikimšusius ašarų latakus ir sumažinti diskomfortą.
  • Ramunėlių arbatos kompresai: ramunėlės turi priešuždegiminių savybių ir gali padėti sumažinti akių dirginimą bei uždegimą.
  • Agurkų griežinėliai: uždėti agurkų griežinėliai ant akių vokų gali padėti atgaivinti pavargusias akis ir sumažinti uždegimą.

Svarbu nepamiršti, kad liaudiškos priemonės gali tik laikinai palengvinti simptomus ir nėra ilgalaikės gydymo priemonės.

Prevencija

Siekiant išvengti ašarojančių akių, galima imtis kelių prevencinių priemonių:

  • Venkite dirgiklių: venkite tiesioginio kontakto su alergenais, dūmais ir kitais aplinkos dirgikliais.
  • Naudokite apsauginius akinius: kai esate vėjuotose arba dulkėtose aplinkose, dėvėkite apsauginius akinius, kad apsaugotumėte akis nuo dirgiklių.
  • Laikykitės higienos: plaukite rankas prieš liesdami akis ir venkite dalintis asmeniniais daiktais, tokiais kaip rankšluosčiai ar kosmetika.
  • Tinkamai naudokite kontaktinius lęšius: įsitikinkite, kad kontaktiniai lęšiai tinkamai pritaikyti ir prižiūrimi pagal gydytojo rekomendacijas.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/symptoms/watery-eyes/basics/causes/sym-20050821
  2. https://www.nhs.uk/conditions/watering-eyes/
  3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/17944-epiphora-watery-eyes

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)