Duodenitas

Ligos aprašymas

Duodenitas yra dvylikapirštės žarnos (plonosios žarnos pirmosios dalies) uždegimas. Dvylikapirštė žarna yra svarbi virškinimo sistemos dalis, atsakinga už maisto ir maistinių medžiagų absorbciją po jų patekimo iš skrandžio. Duodenitas gali būti ūmus arba lėtinis, ir jis dažnai susijęs su skrandžio gleivinės uždegimu (gastritu). Uždegimas gali sukelti diskomfortą ir skausmą pilvo srityje bei paveikti maistinių medžiagų įsisavinimą.

Ligos priežastys

Duodenitą gali sukelti daugybė veiksnių:

  • Bakterinė infekcija: Dažniausia duodenito priežastis yra Helicobacter pylori infekcija, kuri pažeidžia skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinę.
  • Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojimas: Ilgalaikis tokių vaistų kaip ibuprofenas ar aspirinas vartojimas gali pažeisti dvylikapirštės žarnos gleivinę ir sukelti uždegimą.
  • Stresas ir netinkama mityba: Rūkymas, alkoholis, aštrus maistas ir kitos dirginančios medžiagos gali sukelti ar pabloginti dvylikapirštės žarnos uždegimą.
  • Kitos infekcijos: Virusinės ir grybelinės infekcijos, tokios kaip citomegalovirusas ar kandida, gali sukelti dvylikapirštės žarnos uždegimą.
  • Autoimuninės ligos: Kai kuriais atvejais autoimuninės ligos, tokios kaip Krono liga, gali sukelti dvylikapirštės žarnos uždegimą.
  • Radioterapija: Radioterapijos taikymas pilvo ar dubens srityje gali sukelti dvylikapirštės žarnos uždegimą kaip šalutinį poveikį.

Ligos simptomai

Duodenito simptomai gali skirtis priklausomai nuo uždegimo sunkumo ir priežasties, bet dažniausiai apima:

  • Pilvo skausmas: Skausmas dažnai pasireiškia viršutinėje pilvo dalyje, gali būti bukas, deginantis ar kramtantis, dažnai sustiprėjantis tuščiu skrandžiu arba naktį.
  • Pilvo pūtimas ir diskomfortas: Jaučiamas diskomfortas, pilnumo pojūtis ar pilvo pūtimas.
  • Rėmuo: Deginimo pojūtis krūtinėje dėl rūgšties refliukso.
  • Pykinimas ir vėmimas: Gali atsirasti pykinimas, kartais kartu su vėmimu.
  • Sumažėjęs apetitas: Dėl skausmo ir diskomforto gali sumažėti apetitas ir prasidėti svorio kritimas.
  • Kraujavimas iš virškinamojo trakto: Sunkiomis formomis gali pasireikšti kraujavimas, kuris pasireiškia kaip tamsios, dervinės išmatos (melena) arba kraujo atkosėjimas.

Ligos klasifikacijos

Duodenitas gali būti klasifikuojamas pagal jo trukmę ir priežastį:

  • Ūmus duodenitas: Staiga atsiradęs uždegimas, kuris dažniausiai yra laikinas ir gali būti susijęs su infekcija, vaistų vartojimu ar kitais veiksniais.
  • Lėtinis duodenitas: Ilgalaikis uždegimas, kuris gali trukti kelis mėnesius ar ilgiau. Dažnai susijęs su ilgalaikiu H. pylori infekcija, autoimuninėmis ligomis ar nuolatiniu NVNU vartojimu.

Pagal endoskopinį vaizdą, duodenitas gali būti:

  • Erozinis duodenitas: Būklė, kai yra pažeista dvylikapirštės žarnos gleivinė ir atsiranda erozijų ar opų.
  • Neerozinis duodenitas: Uždegimas be matomų erozijų ar opų, bet vis tiek sukelia uždegimo simptomus.

Ligos diagnostika

Duodenito diagnostika apima kelis tyrimus:

  • Klinikinė apžiūra ir anamnezė: Gydytojas įvertina simptomus, gyvenimo būdą ir medicininę istoriją, siekdamas nustatyti galimas priežastis.
  • Endoskopija: Endoskopija leidžia tiesiogiai apžiūrėti dvylikapirštę žarną ir aptikti uždegimą, erozijas ar opas. Gydytojas gali paimti biopsiją, kad patvirtintų diagnozę ir įvertintų uždegimo laipsnį.
  • H. pylori testai: Gali būti atliekami kvėpavimo, kraujo, išmatų ar biopsijos tyrimai, siekiant nustatyti H. pylori infekciją.
  • Kraujo tyrimai: Atliekami siekiant nustatyti anemiją ar kitus kraujo sudėties pokyčius, kurie gali rodyti kraujavimą ar uždegimą.
  • Vaizdiniai tyrimai: Retai naudojami, tačiau ultragarsas ar kompiuterinė tomografija (KT) gali būti atliekami siekiant atmesti kitas pilvo srities patologijas.

Ligos gydymas ir vaistai

Duodenito gydymas priklauso nuo priežasties ir simptomų sunkumo:

  • Antibiotikai: Jei duodenitą sukelia H. pylori infekcija, skiriamas antibiotikų kursas kartu su protonų siurblio inhibitoriais (PSI), siekiant pašalinti infekciją ir sumažinti skrandžio rūgšties gamybą.
  • Protonų siurblio inhibitoriai (PSI): Vaistai, tokie kaip omeprazolas ar lansoprazolas, naudojami rūgšties gamybai slopinti ir opų bei erozijų gijimui skatinti.
  • Histamino H2 receptorių antagonistai: Vaistai, tokie kaip ranitidinas ar famotidinas, gali padėti sumažinti rūgšties gamybą ir sumažinti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinės dirginimą.
  • Antacidai: Naudojami simptominiam rėmens ir diskomforto gydymui, neutralizuojant skrandžio rūgštį.
  • Gyvenimo būdo pokyčiai: Pacientams rekomenduojama vengti NVNU vartojimo, rūkymo, alkoholio, aštraus maisto ir streso, kurie gali pabloginti duodenito simptomus.
  • Dietos pokyčiai: Rekomenduojama valgyti dažniau mažesniais kiekiais, vengti aštrių, riebių ir rūgščių maisto produktų, kurie gali dirginti gleivinę.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali visiškai išgydyti duodenito, kai kurios iš jų gali padėti palengvinti simptomus:

  • Ramunėlių arbata: Gali padėti sumažinti uždegimą ir raminančiai veikti virškinamąjį traktą.
  • Imbieras: Imbiero šaknis ar imbiero arbata gali padėti sumažinti pykinimą ir virškinimo trakto uždegimą.
  • Medus: Medus gali turėti priešuždegiminių savybių ir padėti apsaugoti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinę.
  • Avižų gleivės: Avižos gali padėti apsaugoti gleivinę, sumažinti rūgštingumą ir apsaugoti nuo erozijų.

Svarbu pažymėti, kad liaudiškos priemonės turėtų būti naudojamos tik kaip papildomos priemonės, ir prieš naudojant bet kokias natūralias priemones būtina pasitarti su gydytoju.

Prevencija

Norint išvengti duodenito, rekomenduojama imtis šių priemonių:

  • Venkite ilgalaikio NVNU vartojimo: NVNU vartokite tik pagal gydytojo nurodymus ir, jei įmanoma, pasirinkite alternatyvius skausmo malšinimo būdus.
  • Rūkymo ir alkoholio vengimas: Rūkymas ir alkoholio vartojimas gali padidinti riziką susirgti duodenitu, todėl šių veiksnių reikėtų vengti.
  • Tinkama mityba: Subalansuota mityba, kurioje yra mažai aštraus, rūgštaus ar riebaus maisto, gali padėti sumažinti riziką susirgti dvylikapirštės žarnos uždegimu.
  • Streso valdymas: Streso mažinimas gali padėti sumažinti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinės dirginimą.

Šaltiniai

  1. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/duodenitis
  2. https://www.saintlukeskc.org/health-library/duodenitis
  3. https://www.medicalnewstoday.com/articles/322889

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)