Fototoksinis dermatitas

Ligos aprašymas

Fototoksinis dermatitas – tai odos uždegiminė reakcija, kuri pasireiškia, kai oda yra veikiama tam tikrų cheminių medžiagų ir ultravioletinių (UV) spindulių poveikio. Šios cheminės medžiagos gali būti augaluose, kosmetikos priemonėse, vaistuose ar kitose medžiagose, kurios, reaguodamos su UV spinduliais, sukelia toksinį poveikį odai. Fototoksinis dermatitas dažniausiai pasireiškia kaip deginantis, raudonas bėrimas, panašus į stiprų saulės nudegimą, ir gali atsirasti labai greitai po saulės poveikio. Liga gali paveikti bet kurį žmogų, tačiau tam tikros medžiagos ir vaistai padidina riziką.

Ligos priežastis

Fototoksinis dermatitas atsiranda dėl tam tikrų cheminių medžiagų ir saulės (ypač ultravioletinių A (UVA) spindulių) sąveikos, kuri sukelia odos pažeidimus. Šios cheminės medžiagos gali būti randamos įvairiuose augaluose, vaistuose, kosmetikos gaminiuose arba pramoninėse medžiagose. Kai kurios medžiagos, patekusios ant odos ar suvartotos per burną, tampa aktyvios UV spindulių poveikyje ir sukelia odos uždegimą.

Pagrindinės priežastys:

  • Furokumarinai: Cheminės medžiagos, esančios tam tikruose augaluose, pavyzdžiui, citrinose, salieruose, morkose, figose, petražolėse ir bergamotėse.
  • Vaistai: Kai kurie antibiotikai (pvz., tetraciklinai), diuretikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas) ir kiti vaistai gali padidinti odos jautrumą UV spinduliams.
  • Cheminės medžiagos kosmetikoje ir parfumerijoje: Kai kurie kvepalai ir kosmetikos priemonės, ypač su bergamotės aliejumi, gali sukelti fototoksines reakcijas.
  • Pramoninės medžiagos: Tam tikros pramoninės cheminės medžiagos, pvz., anglies deguto produktai ar poliaromatiniai angliavandeniliai, taip pat gali sukelti fototoksinį dermatitą.

Ligos simptomai

Fototoksinio dermatito simptomai paprastai atsiranda greitai, per kelias valandas po to, kai oda yra veikiama saulės ir chemikalų sąveikos. Simptomai dažniausiai primena saulės nudegimą, tačiau gali būti intensyvesni ir apimti specifines odos sritis, kurios buvo paveiktos UV spindulių.

  • Intensyvus odos paraudimas ir uždegimas
  • Deginantis ir skausmingas jausmas
  • Pūslės ar burbulai ant odos (sunkių atvejų)
  • Patinimas paveiktose vietose
  • Oda gali lupinėtis ir patamsėti po kelių dienų
  • Oda pažeidžiama tose vietose, kur buvo sąlytis su cheminėmis medžiagomis ir saulės spinduliais

Simptomai dažniausiai pasireiškia ant odos sričių, kurios buvo atidengtos saulės šviesai, pavyzdžiui, veido, kaklo, rankų ir kojų.

Ligos klasifikacijos

Fototoksinis dermatitas gali būti klasifikuojamas pagal šaltinį, kuris sukelia reakciją, arba pagal jos intensyvumą.

  • Endogeninis fototoksinis dermatitas: Sukeltas vaistų ar cheminių medžiagų, kurios yra vartojamos per burną ar į veną (pvz., vaistai).
  • Egzogeninis fototoksinis dermatitas: Sukeltas tiesioginio kontakto su medžiagomis, kurios yra tepamos ant odos (pvz., kvepalai, kosmetika ar augalai).

Pagal reakcijos sunkumą fototoksinis dermatitas gali būti:

  • Lengvas dermatitas: Švelnus odos paraudimas, be didelių pūslių ar pažeidimų.
  • Vidutinis dermatitas: Paraudimas, deginimo pojūtis ir nedidelis patinimas, galimas pūslėjimas.
  • Sunkus dermatitas: Intensyvus uždegimas, skausmas, dideli pūslių pažeidimai ir galimas odos pigmentacijos pokytis po išgijimo.

Ligos diagnostika

Fototoksinio dermatito diagnostika dažniausiai grindžiama paciento klinikiniais simptomais ir istorija apie sąlytį su saulės spinduliais bei galimomis fototoksinėmis medžiagomis. Diagnostika gali apimti:

  • Paciento istorija: Gydytojas įvertina, ar pacientas neseniai vartojo vaistus, kosmetikos priemones ar turėjo sąlytį su augalais, kurie gali sukelti fototoksines reakcijas.
  • Odos apžiūra: Gydytojas apžiūri paveiktas odos vietas ir įvertina uždegimo lygį.
  • Fototestai: Retais atvejais gali būti atliekami fototestai, siekiant nustatyti odos jautrumą ultravioletiniams spinduliams.

Ligos gydymas ir vaistai

Fototoksinio dermatito gydymas paprastai yra simptominis ir skirtas sumažinti uždegimą bei skausmą. Gydymo veiksmingumas priklauso nuo reakcijos sunkumo ir jos priežasties.

  • UV spindulių vengimas: Svarbu vengti saulės spindulių, kol oda visiškai neatsistatys, ir ateityje naudoti apsaugos nuo saulės priemones, kad būtų išvengta pakartotinių reakcijų.
  • Kortikosteroidiniai kremai: Naudojami siekiant sumažinti uždegimą ir skausmą.
  • Antihistamininiai vaistai: Gali būti skirti, jei kartu pasireiškia alerginės reakcijos požymiai, pvz., niežulys.
  • Šalti kompresai: Naudojami skausmui ir deginimui sumažinti.
  • Drėkinamieji kremai: Padeda atkurti odos drėgmės balansą po nudegimų ir pažeidimų.

Sunkiais atvejais gali prireikti gydyti infekcijas, kurios gali atsirasti dėl odos pažeidimų, arba skirti sisteminių vaistų uždegimui mažinti.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ar gydyti

Liaudiškos priemonės gali būti naudojamos siekiant palengvinti odos uždegimą ir diskomfortą, tačiau svarbu pasitarti su gydytoju prieš jas naudojant, ypač jei būklė yra sunki.

  • Alavijo gelis: Natūralus alavijo gelis gali padėti nuraminti sudirgusią odą ir sumažinti uždegimą.
  • Ramunėlių arbatos kompresai: Ramunėlės turi priešuždegiminių savybių, kurios gali padėti sumažinti paraudimą ir patinimą.
  • Avižų vonelės: Avižos turi raminančių savybių ir gali padėti sumažinti niežėjimą bei diskomfortą.

Prevencija

Fototoksinio dermatito prevencija yra pagrindinė priemonė, siekiant išvengti odos pažeidimų. Prevencijos priemonės daugiausia susijusios su tinkamu elgesiu saulėje ir atsargiu cheminių medžiagų naudojimu.

  • Naudoti apsaugos nuo saulės priemones: Apsauginiai kremai su dideliu SPF (saulės apsaugos faktorius) padeda apsaugoti odą nuo UV spindulių poveikio.
  • Vengti tiesioginio saulės poveikio: Ypač vidurdienį, kai saulė yra stipriausia.
  • Atsargus augalų ir cheminių medžiagų naudojimas: Vengti sąlyčio su žinomais fototoksiniais augalais ir cheminėmis medžiagomis prieš būnant saulėje.
  • Naudoti drabužius, apsaugančius nuo saulės: Ilgos rankovės, kepurės ir kiti apsauginiai drabužiai gali padėti išvengti UV spindulių poveikio.

Šaltiniai

  1. https://dermnetnz.org/cme/dermatitis/photosensitivity-dermatitis
  2. https://www.medicalnewstoday.com/articles/photosensitive-dermatitis
  3. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3063367/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)