Hipospadija

Ligos aprašymas

Hipospadija yra įgimta vyrų lytinių organų anomalija, kai šlaplės anga (išorinė šlaplės atvėrimo vieta) nėra įprastoje vietoje varpos gale, o randasi apatinėje varpos pusėje, arčiau tarpvietės. Hipospadija gali varijuoti nuo lengvos formos, kai anga yra arti varpos galvos, iki sunkesnių formų, kai anga yra ties varpos kūnu ar net prie kapšelio. Ši būklė dažnai siejama su kitais lytinių organų anomalijomis, tokiais kaip varpos kreivumas (chorda), ir gali paveikti šlapinimosi funkciją bei lytinę sveikatą.

Ligos priežastys

Hipospadija atsiranda dėl nepakankamo arba sutrikusio vaisiaus vystymosi metu formuojantis šlaplei. Tikslūs šios būklės atsiradimo mechanizmai nėra visiškai aiškūs, tačiau manoma, kad priežastys yra susijusios su genetiniais ir aplinkos veiksniais, taip pat hormonų poveikiu nėštumo metu.

  • Genetiniai veiksniai: Hipospadija dažnai būna šeimose, o tam tikros genetinės mutacijos gali padidinti šios anomalijos riziką.
  • Hormoniniai sutrikimai: Nepakankama vyriškų hormonų (androgenų) gamyba vaisiaus vystymosi metu gali sutrikdyti šlaplės formavimąsi.
  • Motinos ekspozicija hormonams nėštumo metu: Yra įtarimų, kad kai kurios cheminės medžiagos ar vaistai, su kuriais susiduria nėščios moterys, gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi ir padidinti hipospadijos riziką.
  • Vaisingumo gydymas: Kai kurie tyrimai rodo, kad vaisingumo gydymas gali būti susijęs su didesne hipospadijos rizika, nors ryšys dar nėra visiškai patvirtintas.

Ligos simptomai

Hipospadijos simptomai priklauso nuo anomalijos sunkumo ir išorinės šlaplės angos vietos. Šie simptomai paprastai pastebimi gimus vaikui arba vėliau vystantis, kai pasireiškia funkcinių problemų.

  • Netipinė šlaplės anga: Šlaplės anga yra apatinėje varpos pusėje, dažniausiai po varpos galvute, vidurinėje varpos dalyje ar net prie kapšelio.
  • Varpos kreivumas: Dažnai kartu su hipospadija pasireiškia varpos kreivumas, vadinamas chordu, kuris gali trukdyti normaliam lytiniam gyvenimui.
  • Šlapinimosi problemos: Dėl šlaplės angos pozicijos šlapinimosi srovė gali būti netaisyklinga, vaikui gali būti sunku šlapintis stovint.
  • Estetinės problemos: Tėvai ar pacientas gali pastebėti, kad varpa atrodo netipiškai, kas gali sukelti psichologinį diskomfortą.

Ligos klasifikacija

Hipospadija klasifikuojama pagal šlaplės angos vietą ir varpos kreivumą.

  • Priekinė (distalinė) hipospadija: Šlaplės anga yra arčiau varpos galvutės arba ties galvutės pagrindu. Tai lengviausia hipospadijos forma.
  • Vidurinė hipospadija: Šlaplės anga randasi vidurinėje varpos dalyje.
  • Užpakalinė (proksimalinė) hipospadija: Šlaplės anga yra ties varpos pagrindu arba net ties kapšeliu. Tai sunkiausia hipospadijos forma, dažnai susijusi su varpos kreivumu.

Ligos diagnostika

Hipospadija paprastai diagnozuojama naujagimystėje, remiantis fizine apžiūra. Daugeliu atvejų šlaplės angos anomalija matoma iš karto po gimimo. Jei hipospadija yra sunki arba kartu yra kitų lytinių organų anomalijų, gali būti atliekami papildomi tyrimai.

  • Fizinė apžiūra: Gydytojas nustato šlaplės angos vietą, įvertina varpos kreivumą ir kitus galimus lytinių organų pokyčius.
  • Ultragarsinis tyrimas: Jei įtariami kiti lytinių organų arba šlapimo sistemos anomalijos, gali būti atliekamas ultragarsinis tyrimas, kad būtų įvertinta inkstų ar kitų vidaus organų būklė.
  • Genetiniai tyrimai: Esant sunkioms anomalijoms, ypač kartu su kitomis įgimtomis anomalijomis, gali būti atliekami genetiniai tyrimai siekiant atmesti galimas chromosomų ar genetines mutacijas.

Ligos gydymas ir vaistai

Hipospadijos gydymas priklauso nuo anomalijos sunkumo ir galimų funkcinių bei estetikos problemų. Daugumai pacientų prireikia chirurginio gydymo.

  • Chirurgija: Hipospadijos gydymui dažniausiai taikomas chirurginis metodas, kai šlaplės anga perkelta į įprastą vietą varpos gale. Operacija paprastai atliekama 6–18 mėnesių amžiaus vaikams. Gydant sunkesnes formas, gali prireikti daugiau nei vienos operacijos.
  • Hormono terapija: Kai kuriais atvejais prieš operaciją skiriami androgenų preparatai, kurie padidina varpos dydį, kad būtų lengviau atlikti chirurginę korekciją.
  • Pooperacinė priežiūra: Po operacijos gali būti skiriami antibiotikai ir specialios priemonės siekiant išvengti infekcijos bei užtikrinti tinkamą gijimą. Gydytojas taip pat stebės vaiko vystymąsi ir lytinių organų funkciją.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Liaudiškos priemonės nėra tinkamos hipospadijos gydymui, nes tai yra įgimta būklė, kuri reikalauja chirurginės intervencijos. Svarbu laiku kreiptis į specialistą ir nebandyti gydyti šios ligos nepatvirtintais būdais, nes tai gali sukelti komplikacijų.

Prevencija

Nėra tiesioginių priemonių, kurios galėtų visiškai užkirsti kelią hipospadijai, nes ji dažniausiai atsiranda dėl genetinių ar aplinkos veiksnių. Vis dėlto, kai kurie veiksmai gali padėti sumažinti riziką.

  • Vengti hormoninių sutrikimų nėštumo metu: Nėščios moterys turėtų vengti nereikalingo hormonų vartojimo ar poveikio medžiagoms, kurios gali turėti hormoninį poveikį.
  • Sveikas gyvenimo būdas nėštumo metu: Tinkama mityba, vengimas toksinių medžiagų, tokių kaip cigaretės ir alkoholis, gali padėti sumažinti įgimtų anomalijų riziką.

Šaltiniai

  1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK482122/#:~:text=Hypospadias%20is%20an%20anatomical%20congenital,positioning%20of%20the%20urethral%20opening.
  2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/hypospadias/symptoms-causes/syc-20355148
  3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/15060-hypospadias

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)