Labirintitas

Ligos aprašymas

Labirintitas yra vidinės ausies uždegimas, paveikiantis klausos ir pusiausvyros organus, esančius vidinėje ausyje. Ši liga dažniausiai atsiranda po virusinės ar bakterinės infekcijos ir sukelia simptomus, tokius kaip svaigulys, pykinimas, vėmimas ir klausos sutrikimai. Labirintitas gali būti ūminis arba lėtinis ir paprastai reikalauja medicininės priežiūros.

  • Vidinės ausies uždegimas, kuris paveikia klausos ir pusiausvyros organus.
  • Dažnai atsiranda po virusinės ar bakterinės infekcijos.
  • Sukelia simptomus, tokius kaip svaigulys, pykinimas ir klausos sutrikimai.

Ligos priežastys

Labirintitą dažniausiai sukelia virusinės ar bakterinės infekcijos, tačiau jis taip pat gali būti susijęs su alergijomis ar autoimuninėmis ligomis. Vidinės ausies uždegimas dažniausiai pasireiškia po peršalimo ar gripo, bet gali kilti ir dėl vidurinės ausies infekcijų.

  • Virusinės infekcijos: peršalimo, gripo, tymų, raudonukės ar herpes simplex virusai gali sukelti labirintitą.
  • Bakterinės infekcijos: vidurinės ausies infekcijos, tokios kaip ūminis vidurinės ausies uždegimas, gali plisti į vidinę ausį ir sukelti labirintitą.
  • Autoimuninės ligos: kai kurioms autoimuninėms ligoms būdinga imuninės sistemos ataka prieš vidinės ausies audinius.
  • Alergijos: kai kuriais atvejais alergijos gali sukelti vidinės ausies uždegimą.
  • Traumos: galvos ar ausies traumos gali pažeisti vidinės ausies struktūras ir sukelti uždegimą.

Ligos simptomai

Labirintito simptomai dažniausiai prasideda staiga ir gali būti intensyvūs. Pagrindiniai simptomai yra susiję su pusiausvyros sutrikimais ir klausos pokyčiais.

  • Svaigulys: staigus, stiprus galvos sukimasis, dažnai sukelia nestabilumą ar net griuvimą.
  • Pykinimas ir vėmimas: dėl stipraus svaigimo jausmo.
  • Klausos sutrikimai: dalinis arba pilnas klausos praradimas paveiktoje ausyje.
  • Spengimas ausyse (tinitas): girdimas šnypštimas, zvimbimas ar kitoks garsas ausyje, kuris nėra susijęs su išoriniu šaltiniu.
  • Pusiausvyros sutrikimai: sunku išlaikyti pusiausvyrą, ypač stovint ar vaikštant.
  • Galvos skausmas: gali atsirasti dėl nuolatinio svaigimo ir įtampos.

Ligos klasifikacijos

Labirintitas gali būti klasifikuojamas pagal priežastį ir trukmę. Pagrindinės klasifikacijos apima ūminį ir lėtinį labirintitą, taip pat virusinį ir bakterinį labirintitą.

  • Ūminis labirintitas: staigus ir trumpalaikis vidinės ausies uždegimas, kuris dažniausiai praeina per kelias savaites.
  • Lėtinis labirintitas: uždegimas, kuris trunka ilgiau nei kelias savaites ir gali sukelti ilgalaikius pusiausvyros ir klausos sutrikimus.
  • Virusinis labirintitas: dažniausiai sukelia virusinė infekcija, tokia kaip gripas ar peršalimas.
  • Bakterinis labirintitas: atsiranda dėl bakterinės infekcijos, dažniausiai po vidurinės ausies infekcijos.

Ligos diagnostika

Labirintito diagnostikai naudojami keli metodai, siekiant nustatyti tikslią diagnozę ir atskirti jį nuo kitų būklių, sukeliančių panašius simptomus.

  • Medicininė istorija ir simptomų vertinimas: gydytojas atidžiai išklausys paciento simptomus ir medicininę istoriją, siekiant nustatyti galimą infekcijos ar traumos buvimą.
  • Fizinė apžiūra: įskaitant ausų tyrimą ir neurologinį vertinimą, siekiant įvertinti klausą ir pusiausvyrą.
  • Audiometrija: klausos testas, kuris padeda įvertinti klausos praradimo laipsnį.
  • Elektroninė vestibulografija (VNG): tyrimas, kuris matuoja akių judesius, kad įvertintų vidinės ausies pusiausvyros funkciją.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): naudojama siekiant atmesti kitus galvos ir kaklo sutrikimus, pvz., navikus ar insultus, kurie galėtų sukelti panašius simptomus.
  • Kraujo tyrimai: siekiant nustatyti infekcijos žymenis ar uždegimo rodiklius.

Ligos gydymas ir vaistai

Labirintito gydymas priklauso nuo ligos priežasties. Virusinis labirintitas dažniausiai gydomas simptominiu būdu, o bakterinis labirintitas gali reikalauti specifinių vaistų.

  • Simptominis gydymas: vaistai nuo svaigimo (pvz., meklizinas) ir vaistai nuo pykinimo (pvz., prometazinas) padeda palengvinti simptomus.
  • Antibiotikai: skiriami bakterinio labirintito atveju, siekiant kovoti su infekcija.
  • Kortikosteroidai: gali būti skiriami uždegimui mažinti ir simptomams palengvinti.
  • Fizioterapija: vestibuliarinė reabilitacija padeda atkurti pusiausvyrą ir koordinaciją.
  • Poilsis ir hidratacija: svarbu pakankamai ilsėtis ir gerti daug skysčių, kad padėtų organizmui kovoti su infekcija.
  • Kraujo spaudimo kontrolė: gali būti reikalinga pacientams su kraujagyslių problemomis, kad būtų išvengta papildomų komplikacijų.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali pakeisti medicininio gydymo, kai kurios gali padėti sumažinti simptomus ir skatinti bendrą sveikimą.

  • Imbiero arbata: imbieras gali padėti sumažinti pykinimą ir svaigulį dėl savo natūralių priešuždegiminių savybių.
  • Augaliniai preparatai (pvz., ginkmedžio ekstraktas): kai kurie tyrimai rodo, kad ginkmedis gali padėti pagerinti kraujotaką ir sumažinti svaigimo simptomus.
  • Eteriniai aliejai (pvz., pipirmėtės aliejus): gali būti naudojami inhaliacijoms arba švelniai įtrinant į smilkinius, kad sumažintų galvos skausmą ir pykinimą.
  • Akupresūra: kai kurie žmonės naudoja akupresūros taškus, kad sumažintų svaigimo ir pykinimo pojūčius.
  • Šilta vonia: šiltos vonios gali padėti atsipalaiduoti ir sumažinti diskomfortą, susijusį su labirintitu.

Prevencija

Labirintito prevencija daugiausia susijusi su bendros sveikatos palaikymu ir infekcijų rizikos mažinimu. Yra keli būdai, kaip sumažinti labirintito riziką.

  • Vengti peršalimo ir gripo: reguliariai plauti rankas, vengti kontakto su sergančiais žmonėmis ir skiepytis nuo gripo.
  • Greitas vidurinės ausies infekcijų gydymas: laiku gydyti ausų infekcijas, kad jos neplistų į vidinę ausį.
  • Apsauga nuo galvos ir ausų traumų: dėvėti apsauginius šalmus ar kitą apsauginę įrangą, siekiant išvengti traumų, kurios gali sukelti labirintitą.
  • Sveikas gyvenimo būdas: subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas poilsis padeda palaikyti imuninę sistemą ir sumažinti infekcijų riziką.
  • Vengti ausų dirginimo: naudoti ausų kištukus plaukiant, ypač viešuose baseinuose, ir vengti ausų krapštukų, kad nebūtų pažeista ausies būgnelis.

Šaltiniai

  1. https://www.cedars-sinai.org/health-library/diseases-and-conditions/l/labyrinthitis.html#:~:text=Labyrinthitis%20is%20the%20inflammation%20of,symptoms%20go%20away%20over%20time.
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/22032-labyrinthitis
  3. https://www.nhs.uk/conditions/labyrinthitis/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)