Lėtinis cistitas

Ligos aprašymas

Lėtinis cistitas yra šlapimo pūslės uždegimas, kuris trunka ilgiau nei 6 mėnesius ir dažnai kartojasi. Šis sutrikimas gali paveikti tiek vyrus, tiek moteris, tačiau jis yra dažnesnis moterims dėl trumpesnės šlaplės, kuri leidžia bakterijoms lengviau patekti į šlapimo pūslę. Lėtinis cistitas sukelia skausmą, diskomfortą ir dažną poreikį šlapintis, dažnai kartu su deginimo pojūčiu.

Ligos priežastys

Lėtinio cistito priežastys gali būti įvairios:

  • Bakterinės infekcijos: Dažniausia priežastis yra Escherichia coli bakterijos, kurios natūraliai yra žarnyne, tačiau gali patekti į šlapimo takus ir sukelti infekciją.
  • Šlapimo pūslės anatominės anomalijos: Kai kurios struktūrinės anomalijos, tokios kaip šlapimo pūslės divertikulas, gali sukelti pasikartojančias infekcijas.
  • Neurologiniai sutrikimai: Nervų sistemos sutrikimai, tokie kaip nugaros smegenų pažeidimai ar išsėtinė sklerozė, gali sutrikdyti normalią šlapimo pūslės veiklą.
  • Imunologiniai veiksniai: Imuninės sistemos silpnumas gali padidinti riziką pasikartojančioms infekcijoms.
  • Intersticinis cistitas: Neinfekcinė būklė, kuriai būdingas lėtinis šlapimo pūslės uždegimas ir skausmas, gali imituoti lėtinį cistitą.

Ligos simptomai

Lėtinio cistito simptomai gali būti nuolatiniai arba pasikartojantys ir apima:

  • Dažnas šlapinimasis: Dažnas poreikis šlapintis, net jei šlapimo kiekis yra mažas.
  • Skausmas ar diskomfortas: Skausmas pilvo apačioje ar šlapinantis, kuris gali būti aštrus arba deginantis.
  • Skausmingas šlapinimasis (dizurija): Deginimo pojūtis šlapinantis.
  • Skubus šlapinimosi poreikis: Staigus ir stiprus poreikis šlapintis, kuris gali būti sunkiai valdomas.
  • Kraujas šlapime (hematurija): Šlapime gali atsirasti kraujo dėl stipraus uždegimo.
  • Naktinis šlapinimasis (nikturija): Poreikis šlapintis naktį, kuris gali sutrikdyti miegą.

Ligos klasifikacijos

Lėtinis cistitas gali būti klasifikuojamas pagal priežastis ar simptomus:

  • Bakterinis lėtinis cistitas: Sukeltas pasikartojančių bakterinių infekcijų, kurios dažnai reaguoja į antibiotikus, bet gali atsinaujinti po gydymo.
  • Intersticinis cistitas: Ilgalaikis skausmingas šlapimo pūslės sindromas, kai infekcija nėra pagrindinė priežastis.
  • Neurologinis cistitas: Susijęs su nervų sistemos sutrikimais, kurie trukdo normaliai šlapimo pūslės funkcijai.

Ligos diagnostika

Lėtinio cistito diagnostika apima kelis tyrimus:

  • Šlapimo tyrimai: Atliekami šlapimo analizė ir šlapimo pasėlis, siekiant nustatyti infekciją sukeliančias bakterijas.
  • Cistoskopija: Naudojamas cistoskopas, kuris leidžia gydytojui tiesiogiai apžiūrėti šlapimo pūslės vidų ir nustatyti uždegimo ar kitų anomalijų požymius.
  • Šlapimo takų vaizdiniai tyrimai: Ultragarso tyrimas ar kompiuterinė tomografija (KT) gali padėti nustatyti struktūrines anomalijas, akmenis ar kitas sąlygas, galinčias sukelti simptomus.
  • Urodinaminiai tyrimai: Naudojami vertinti šlapimo pūslės funkciją, ypač jei įtariama neurologinė problema.

Ligos gydymas ir vaistai

Lėtinio cistito gydymas priklauso nuo priežasties:

  • Antibiotikai: Dažniausiai skiriami bakteriniam cistitui gydyti. Ilgalaikis ar pasikartojantis antibiotikų vartojimas gali būti reikalingas infekcijoms kontroliuoti.
  • Skausmą malšinantys vaistai: Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) ar šlapimo pūslės anestetikai gali padėti sumažinti skausmą ir diskomfortą.
  • Dietos pokyčiai: Kai kuriems pacientams padeda vengti maisto produktų, kurie dirgina šlapimo pūslę, pvz., kofeino, alkoholio ir aštrių maisto produktų.
  • Fizioterapija ir elgesio terapija: Gali būti naudinga stiprinti dubens dugno raumenis ir valdyti šlapinimosi įpročius.
  • Chirurginis gydymas: Retais atvejais, jei yra struktūrinių anomalijų ar kitų priežasčių, gali prireikti chirurginio gydymo.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali pakeisti medicininio gydymo, kai kurie metodai gali padėti sumažinti simptomus:

  • Spanguolių sultys: Kai kuriems žmonėms spanguolių sultys gali padėti išvengti infekcijų, nes jos gali trukdyti bakterijoms prilipti prie šlapimo pūslės sienelių.
  • Šiltos kompresijos: Šilumos taikymas ant apatinės pilvo dalies gali padėti sumažinti skausmą ir diskomfortą.
  • Daug skysčių vartojimas: Gerti daug vandens gali padėti išplauti bakterijas iš šlapimo pūslės ir sumažinti infekcijos riziką.

Prevencija

Lėtinio cistito prevencijos priemonės apima:

  • Reguliarus šlapinimasis: Reguliarus šlapinimasis padeda išvengti šlapimo pūslės perpildymo ir bakterijų dauginimosi.
  • Gera higiena: Tinkama higiena, ypač po tuštinimosi ir lytinių santykių, gali padėti sumažinti bakterijų patekimą į šlapimo takus.
  • Skysčių vartojimas: Vartojant pakankamai skysčių, šlapimo pūslė dažniau išplaunama, sumažinant bakterijų koncentraciją.
  • Venkite dirgiklių: Sumažinkite vartojamą kofeiną, alkoholį ir kitus šlapimo pūslę dirginančius maisto produktus.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/cystitis/symptoms-causes/syc-20371306
  2. https://www.healthline.com/health/chronic-cystitis
  3. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/interstitial-cystitis/symptoms-causes/syc-20354357

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)