Nudegimai

Ligos aprašymas

Nudegimai yra odos ir/ar kitų audinių pažeidimai, kuriuos sukelia karštis, cheminės medžiagos, elektra, radiacija ar trintis. Nudegimai skirstomi pagal jų sunkumą į tris pagrindines kategorijas: pirmo, antro ir trečio laipsnio nudegimus. Šie pažeidimai gali sukelti rimtų pasekmių organizmui, priklausomai nuo jų dydžio, gylio ir pažeistos kūno dalies. Nudegimai yra pavojingi, nes jie gali pažeisti odos barjerinę funkciją, dėl ko padidėja infekcijos, skysčių netekimo ir šilumos reguliavimo sutrikimų rizika.

Ligos priežastys

Nudegimų priežastys gali būti labai įvairios, nes šie pažeidimai gali atsirasti dėl fizinių, cheminių ar net radiacinių veiksnių. Kai kurios nudegimų rūšys yra dažnesnės nei kitos, tačiau visos jos reikalauja greitos pagalbos ir atitinkamo gydymo.

  • Karštis: Viena dažniausių nudegimų priežasčių yra tiesioginis kontaktas su ugnimi, karštais daiktais, skysčiais ar garais. Tokie nudegimai yra vadinami terminais nudegimais.
  • Cheminės medžiagos: Tam tikros cheminės medžiagos, tokios kaip rūgštys ar šarmai, gali stipriai pažeisti odą ir gilesnius audinius. Tokie nudegimai vadinami cheminiais nudegimais.
  • Elektros srovė: Elektros nudegimai atsiranda, kai kūnas patiria elektros srovės pralaidą, o tai gali ne tik pažeisti odą, bet ir sukelti vidinių audinių pažeidimus.
  • Radiacija: Radiaciniai nudegimai gali atsirasti dėl ilgalaikio ultravioletinių (UV) spindulių poveikio (pvz., saulės nudegimai) arba dėl didelės dozės jonizuojančiosios spinduliuotės (pvz., rentgeno spindulių poveikis).
  • Trintis: Trinties nudegimai atsiranda dėl odos trynimo su kietais ar šiurkščiais paviršiais, dažnai būdingi motociklų avarijų metu.

Ligos simptomai

Nudegimų simptomai priklauso nuo pažeidimo sunkumo ir gylio. Nudegimai gali paveikti tik išorinį odos sluoksnį arba giliau esantį audinį, nervus, raumenis ar net kaulus.

  • Pirmo laipsnio nudegimai: Tai yra lengviausi nudegimai, pažeidžiantys tik epidermį (viršutinį odos sluoksnį). Jų simptomai apima:
    • Odos paraudimas
    • Skausmas paveiktoje vietoje
    • Lengvas patinimas
    • Oda gali būti jautri liesti, tačiau šios rūšies nudegimai paprastai išgyja per kelias dienas be randų.
  • Antro laipsnio nudegimai: Šie nudegimai pažeidžia ne tik epidermį, bet ir gilesnį odos sluoksnį – dermą. Simptomai apima:
    • Intensyvus paraudimas
    • Pūslės
    • Stiprus skausmas
    • Drėgna ar blizganti oda paveiktoje vietoje
    • Šie nudegimai paprastai užgyja per kelias savaites, tačiau gali palikti randus.
  • Trečio laipsnio nudegimai: Tai yra sunkiausi nudegimai, pažeidžiantys visus odos sluoksnius ir gilesnius audinius. Simptomai:
    • Oda gali būti balta, suanglėjusi arba ruda
    • Nudegusi vieta gali būti nejautri dėl sunaikintų nervų
    • Tokie nudegimai reikalauja intensyvaus medicininio gydymo ir gali reikalauti odos transplantacijos.

Ligos klasifikacijos

Nudegimai yra klasifikuojami pagal jų sunkumą į tris pagrindines kategorijas: pirmo, antro ir trečio laipsnio. Klasifikacija pagrįsta pažeidimo gylio ir sunkumo vertinimu.

  • Pirmo laipsnio nudegimai: Paviršiniai, pažeidžia tik epidermį.
  • Antro laipsnio nudegimai: Pažeidžia epidermį ir dalį dermos sluoksnio, susidaro pūslės.
  • Trečio laipsnio nudegimai: Pažeidžia visą odą, įskaitant gilesnius audinius, nervus ir raumenis.

Be šios klasifikacijos, nudegimai taip pat gali būti vertinami pagal jų paviršiaus ploto pažeidimo laipsnį. Tai dažnai daroma naudojant vadinamąją „devynių taisyklę“, kuri leidžia apytiksliai įvertinti, kiek procentų kūno ploto yra paveikta nudegimo.

Ligos diagnostika

Nudegimų diagnostika paprastai atliekama remiantis vizualiniu apžiūros metu nustatytais simptomais ir pažeidimo laipsniu. Sunkesniais atvejais gali prireikti papildomų tyrimų, siekiant įvertinti vidinius audinių pažeidimus, ypač elektros nudegimų atveju.

  • Vizualinė apžiūra: Gydytojas nustato nudegimo gylį ir plotą, pagal tai klasifikuoja nudegimą.
  • Laboratoriniai tyrimai: Sunkiais atvejais gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti elektrolitų balansą, skysčių trūkumą ar kitus galimus komplikacijų požymius.
  • Vaizdiniai tyrimai: Kai kuriais atvejais, ypač jei įtariamas vidaus organų pažeidimas, gali būti atliekami rentgeno ar kiti tyrimai.

Ligos gydymas ir vaistai

Nudegimų gydymas priklauso nuo pažeidimo sunkumo ir pobūdžio. Lengvi nudegimai gali būti gydomi namuose, tuo tarpu sunkesniems atvejams gali prireikti skubios medicininės pagalbos ir net chirurginių intervencijų.

  • Pirmo laipsnio nudegimų gydymas:
    • Šalto vandens kompresai, siekiant sumažinti skausmą ir patinimą.
    • Skausmą malšinantys vaistai, pvz., ibuprofenas ar paracetamolis.
    • Drėkinamieji kremai ar alijošiaus gelis.
  • Antro laipsnio nudegimų gydymas:
    • Pūslės turi būti tinkamai prižiūrimos ir nepažeistos.
    • Nudegimo vieta gali būti padengta antiseptiniais tepalais ir steriliais tvarsčiais.
    • Gydymas vaistais nuo skausmo ir galimų infekcijų prevencija.
  • Trečio laipsnio nudegimų gydymas:
    • Skubi hospitalizacija ir intensyvi priežiūra.
    • Infuzinė terapija skysčių netekimui kompensuoti.
    • Odos transplantacija ir chirurginės procedūros, skirtos atstatyti audinius.
    • Antibiotikų terapija, siekiant užkirsti kelią infekcijoms.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors liaudiškos priemonės gali padėti lengvų nudegimų atveju, sunkūs nudegimai visada turėtų būti gydomi mediciniškai. Kai kurios natūralios priemonės gali būti naudingos, siekiant palengvinti simptomus ar skatinti gijimą.

  • Alijošiaus gelis: Alijošius pasižymi priešuždegiminėmis ir odos regeneraciją skatinančiomis savybėmis, todėl gali būti naudojamas pirmo laipsnio nudegimams gydyti.
  • Medus: Medus turi antibakterinių savybių ir gali būti naudojamas ant lengvų nudegimų, siekiant užkirsti kelią infekcijoms.
  • Levandų aliejus: Levandų eterinis aliejus gali padėti mažinti skausmą ir uždegimą, jį galima naudoti švelniai masažuojant nudegimo vietą.

Prevencija

Nudegimų prevencija yra labai svarbi, ypač buityje ar darbo vietose, kuriose yra didesnė nudegimo rizika. Laikantis tam tikrų atsargumo priemonių galima išvengti didesnių sužalojimų.

  • Saugiai elgtis su karštais daiktais: Būtinai naudokite apsaugines pirštines ir priemones, kai dirbate su karštais paviršiais ar skysčiais.
  • Vengti saulės nudegimų: Naudoti apsauginius kremus nuo saulės, dėvėti apsauginius drabužius ir vengti tiesioginės saulės šviesos per didžiausią karštį.
  • Elektros saugumas: Atidžiai elgtis su elektros prietaisais ir tinkamai apsaugoti elektros lizdus, ypač jei namuose yra vaikų.
  • Cheminių medžiagų saugumas: Darbe ar namuose būtinai naudokite apsaugines priemones, kai dirbate su stipriomis cheminėmis medžiagomis.

Šaltiniai

  1. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/12063-burns
  2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/burns/symptoms-causes/syc-20370539
  3. https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/burns

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)