Pirminė amiloidozė

Ligos aprašymas

Pirminė amiloidozė, taip pat žinoma kaip AL (lengvųjų grandinių) amiloidozė, yra reta, tačiau sunki sisteminė liga, kuri atsiranda, kai kaulų čiulpų plazmos ląstelės gamina nenormalias baltymo lengvąsias grandines. Šios nenormalios lengvosios grandinės yra nestabilios ir linkusios formuoti netirpias amiloidines fibriles, kurios kaupiasi įvairiuose audiniuose ir organuose, pavyzdžiui, širdyje, inkstuose, kepenyse, nervų sistemoje ir virškinimo trakte. Toks kaupimasis gali sukelti organų funkcijos sutrikimą ir gali būti gyvybei pavojingas, jei liga nėra tinkamai diagnozuota ir gydoma. Pirminė amiloidozė dažniausiai diagnozuojama suaugusiems nuo 50 iki 80 metų amžiaus, ir liga progresuoja lėtai arba greitai, priklausomai nuo pažeistų organų ir paciento būklės.

Ligos priežastys

Pirminė amiloidozė atsiranda dėl kaulų čiulpų plazmos ląstelių gaminamų nenormalių baltymų, vadinamų lengvosiomis grandinėmis. Šios baltymo dalys nėra tinkamai sulankstomos, todėl kaupiasi kaip netirpios amiloidinės fibrilės. Nors tikslios priežastys, kodėl plazmos ląstelės pradeda gaminti šiuos nenormalius baltymus, nėra visiškai aiškios, manoma, kad genetiniai veiksniai ir imuninės sistemos sutrikimai gali turėti įtakos. Kai kuriais atvejais pirminė amiloidozė gali būti susijusi su kitomis ligomis, tokiomis kaip daugybinė mieloma ar kiti kraujo vėžiai.

  • Genetiniai veiksniai: Nors dauguma pirminės amiloidozės atvejų nėra paveldimi, tam tikri genetiniai polinkiai gali padidinti riziką.
  • Kaulų čiulpų sutrikimai: Nenormalių plazmos ląstelių proliferacija ir funkcijos sutrikimas gali prisidėti prie nenormalių lengvųjų grandinių gamybos.
  • Susijusios ligos: Pirminė amiloidozė gali būti susijusi su kraujo vėžiais, tokiais kaip daugybinė mieloma.

Ligos simptomai

Pirminės amiloidozės simptomai priklauso nuo to, kuriuose organuose kaupiasi amiloidinės fibrilės ir kiek jų kaupiasi. Simptomai gali būti labai įvairūs ir dažnai nespecifiniai, todėl ligos diagnozė gali būti sudėtinga.

  • Bendrieji simptomai: Silpnumas, nuovargis, svorio kritimas, apetito praradimas.
  • Širdies pažeidimas: Širdies nepakankamumas, aritmija, dusulys, patinimai (edemos), ypač kojose ir pėdose.
  • Inkstų pažeidimas: Baltymas šlapime (proteinurija), inkstų nepakankamumas, patinimai.
  • Virškinimo trakto pažeidimas: Viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo skausmai, pykinimas, kepenų padidėjimas.
  • Nervų sistemos pažeidimas: Periferinė neuropatija (dilgčiojimas, tirpimas, skausmas rankose ir kojose), autonominės nervų sistemos pažeidimas (ortostatinė hipotenzija, seksualinė disfunkcija).
  • Kraujotakos sistemos pažeidimas: Mėlynės, kraujavimas, kraujagyslių trapumas.

Ligos klasifikacija

Pirminė amiloidozė gali būti klasifikuojama pagal organų pažeidimo tipą ir sunkumą.

  • Širdies amiloidozė: Dominuojantis širdies pažeidimas, dažnai sukelia širdies nepakankamumą ir aritmijas.
  • Inkstų amiloidozė: Dominuojantis inkstų pažeidimas, sukelia proteinuriją ir inkstų nepakankamumą.
  • Nervų sistemos amiloidozė: Dominuojantis periferinės arba autonominės nervų sistemos pažeidimas, sukeliantis neuropatiją ir autonominės funkcijos sutrikimus.
  • Mišri amiloidozė: Pažeisti keli organai, dažniausiai pasireiškia įvairūs simptomai.

Ligos diagnostika

Pirminės amiloidozės diagnozė yra sudėtinga ir reikalauja kelių tyrimų, siekiant patvirtinti amiloidinių nuosėdų buvimą ir nustatyti jų tipą bei pažeistus organus.

  • Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas vertina simptomus ir klinikinius požymius, tokius kaip širdies nepakankamumas, neuropatija, inkstų funkcijos sutrikimai.
  • Kraujo ir šlapimo tyrimai: Nustatomi nenormalūs baltymai (lengvosios grandinės) kraujyje ir šlapime, taip pat inkstų ir kepenų funkcijos rodikliai.
  • Biopsija: Audinių mėginiai (dažnai iš riebalinio audinio, inkstų, kepenų ar širdies) tiriami mikroskopu, siekiant nustatyti amiloidines nuosėdas ir patvirtinti diagnozę.
  • Specializuoti tyrimai: Immunohistochemija ir masės spektrometrija gali būti naudojamos amiloidinių fibrilų tipui nustatyti.
  • Vaizdo tyrimai: Echokardiograma, MRT ir KT gali būti naudojami vertinant organų pažeidimą.

Ligos gydymas ir vaistai

Pirminės amiloidozės gydymas yra sudėtingas ir dažnai apima daugiadalykę prieigą, siekiant kontroliuoti simptomus, sulėtinti ligos progresavimą ir gydyti pagrindinę priežastį.

  • Chemoterapija: Vaistai, tokie kaip bortezomibas, melfalanas ir deksametazonas, yra naudojami slopinti nenormalių plazmos ląstelių augimą ir sumažinti nenormalių lengvųjų grandinių gamybą.
  • Imunomoduliatoriai: Naudojami siekiant reguliuoti imuninės sistemos atsaką ir sumažinti amiloidinių nuosėdų kaupimąsi.
  • Kamieninių ląstelių transplantacija: Aukštos dozės chemoterapija, po kurios seka autologinė kamieninių ląstelių transplantacija, gali būti skiriama tam tikriems pacientams siekiant pakeisti pažeistas plazmos ląsteles.
  • Organų funkcijos palaikymas: Gydymas simptomams palengvinti ir organų funkcijai palaikyti, pvz., diuretikai širdies nepakankamumui, inkstų dializė inkstų nepakankamumui.
  • Nauji vaistai: Nauji vaistai, tokie kaip tafamidis ir patisiran, yra tiriami ir gali padėti stabilizuoti amiloidines fibriles ir sumažinti jų kaupimąsi.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors pirminė amiloidozė reikalauja medicininio gydymo, tam tikri gyvenimo būdo pakeitimai ir natūralios priemonės gali padėti pagerinti bendrą sveikatą ir palengvinti kai kuriuos simptomus.

  • Subalansuota mityba: Sveika mityba, turinti daug vaisių, daržovių, viso grūdo produktų ir mažai sočiųjų riebalų, gali padėti palaikyti bendrą sveikatą.
  • Fizinis aktyvumas: Vidutinio intensyvumo pratimai gali padėti palaikyti širdies sveikatą ir bendrą fizinę būklę, tačiau svarbu pasitarti su gydytoju dėl tinkamo pratimų plano.
  • Skysčių balanso palaikymas: Gerti pakankamai skysčių, ypač jei yra inkstų pažeidimas, tačiau atkreipti dėmesį į skysčių ribojimą, jei yra širdies nepakankamumas.
  • Streso valdymas: Atsipalaidavimo technikos, tokios kaip meditacija, gilus kvėpavimas ar joga, gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti bendrą savijautą.

Šaltiniai

  1. https://www.healio.com/news/ophthalmology/20120331/amyloidosis-has-a-variety-of-ophthalmological-manifestations?gclid=CjwKCAjwxNW2BhAkEiwA24Cm9FYBFpi2VNlDLMI7rm194xK2vM97SsGND1jgFNrZNfWuSPCVxhcTBxoC8xwQAvD_BwE
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/15718-amyloidosis-al-amyloid-light-chain
  3. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/amyloidosis/symptoms-causes/syc-20353178

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)