Prolaktinoma

Ligos aprašymas

Prolaktinoma yra gerybinis (nepiktybinis) hipofizės navikas, kuris gamina per daug prolaktino – hormono, atsakingo už pieno gamybą po gimdymo. Hipofizė yra liauka, esanti smegenų apatinėje dalyje, ir ji reguliuoja daugelį organizmo hormonų veiklų. Padidėjęs prolaktino kiekis kraujyje, vadinamas hiperprolaktinemija, gali sukelti įvairius simptomus tiek moterims, tiek vyrams, nes prolaktinas taip pat veikia menstruacijų ciklą ir lytinę funkciją.

Prolaktinomos yra dažniausias hipofizės navikų tipas ir dažniau diagnozuojamos moterims nei vyrams, ypač tarp 20–50 metų amžiaus. Nors daugeliu atvejų šis navikas yra gerybinis, prolaktinomos gali sukelti rimtų sveikatos problemų, jei jos spaudžia aplinkinius smegenų audinius arba sukelia hormonų disbalansą.

Ligos priežastys

Tiksli prolaktinomos atsiradimo priežastis nėra žinoma, tačiau mokslininkai mano, kad tam gali turėti įtakos genetiniai veiksniai ir hipofizės ląstelių pokyčiai. Tam tikros būklės ir veiksniai gali skatinti prolaktino perprodukciją ir padidinti prolaktinomos išsivystymo tikimybę.

  • Genetiniai veiksniai: Prolaktinomos gali būti paveldimos, nors tai yra reta. Paveldimos formos dažnai siejamos su dauginės endokrininės neoplazijos sindromu (MEN 1).
  • Hormonų disbalansas: Hormonų reguliacijos sutrikimai gali skatinti naviko augimą, ypač jei hipofizė per daug stimuliuojama gaminti prolaktiną.
  • Hipofizės ląstelių mutacijos: Tam tikri ląstelių pokyčiai gali sukelti nekontroliuojamą ląstelių augimą, dėl ko vystosi navikas.
  • Tam tikri vaistai: Vaistai, tokie kaip antipsichotikai, antidepresantai ir kai kurie vaistai nuo hipertenzijos, gali padidinti prolaktino kiekį kraujyje, nors tai ne visada sukelia prolaktinomą.

Ligos simptomai

Prolaktinomos simptomai atsiranda dėl padidėjusio prolaktino kiekio ir dėl hipofizės naviko spaudimo aplinkinius smegenų audinius. Simptomai gali skirtis priklausomai nuo naviko dydžio ir paciento lyties.

Moterims:

  • Menstruacijų sutrikimai: Nereguliarios arba visiškai išnykusios menstruacijos (amenorėja) yra dažniausias prolaktinomos simptomas.
  • Galaktorėja: Pieno išsiskyrimas iš krūtų, nesusijęs su nėštumu ar žindymu.
  • Nevaisingumas: Dėl hormonų disbalanso gali sumažėti ovuliacija, kas apsunkina pastojimą.
  • Sumažėjęs lytinis potraukis: Dėl mažesnio estrogenų kiekio gali sumažėti seksualinis potraukis ir atsirasti makšties sausumas.
  • Osteoporozė: Dėl ilgesnio estrogenų trūkumo gali sumažėti kaulų tankis, padidindamas osteoporozės riziką.

Vyrams:

  • Sumažėjęs lytinis potraukis ir impotencija: Dėl prolaktinomos prolaktino kiekis padidėja, o testosterono – sumažėja, kas lemia seksualinės funkcijos sutrikimus.
  • Nevaisingumas: Dėl mažo testosterono lygio sumažėja spermos gamyba.
  • Krūtų padidėjimas: Vyrams gali pasireikšti ginekomastija (padidėjusios krūtys) ir, retais atvejais, iš krūtų išsiskiria pienas.
  • Nuovargis ir silpnumas: Dėl hormonų disbalanso gali atsirasti bendras silpnumas, nuovargis ir sumažėjęs darbingumas.

Abiejų lyčių pacientams:

  • Galvos skausmai: Didėjant navikui, gali atsirasti spaudimas aplinkiniams audiniams, sukeliantis galvos skausmus.
  • Regėjimo sutrikimai: Prolaktinoma gali spausti regos nervus, dėl ko pablogėja periferinis regėjimas arba netgi atsiranda aklumo požymiai.

Ligos klasifikacijos

Prolaktinomos skirstomos į dvi pagrindines grupes pagal jų dydį ir poveikį aplinkiniams audiniams.

  • Mikroprolaktinoma: Navikas yra mažesnis nei 10 mm skersmens. Šio tipo prolaktinomos dažniausiai nesukelia sunkių neurologinių simptomų ir geriau reaguoja į medikamentinį gydymą.
  • Makroprolaktinoma: Navikas yra didesnis nei 10 mm skersmens. Dėl savo dydžio šis navikas gali spausti aplinkinius smegenų audinius, ypač regos nervus, sukeldamas neurologinius simptomus, tokius kaip regėjimo sutrikimai ir stiprūs galvos skausmai.

Ligos diagnostika

Prolaktinomos diagnozė grindžiama simptomais, kraujo tyrimais ir vaizdiniais tyrimais, siekiant įvertinti prolaktino lygį ir hipofizės būklę.

  • Kraujo tyrimai: Pirmiausia atliekamas prolaktino kiekio kraujyje tyrimas. Padidėjęs prolaktino kiekis rodo hiperprolaktinemiją, kuri dažnai susijusi su prolaktinoma.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): MRT yra pagrindinis vaizdinis tyrimas, leidžiantis aptikti hipofizės navikus ir įvertinti jų dydį bei lokalizaciją.
  • Regos lauko tyrimas: Jei įtariama, kad navikas spaudžia regos nervus, atliekamas šis tyrimas, siekiant įvertinti regėjimo sutrikimus.
  • Hormonų tyrimai: Kadangi prolaktinoma gali paveikti kitų hipofizės gaminamų hormonų lygį, gali būti atliekami papildomi hormonų tyrimai.

Ligos gydymas ir vaistai

Prolaktinomos gydymas priklauso nuo naviko dydžio, simptomų sunkumo ir paciento bendros sveikatos. Gydymo tikslas – sumažinti prolaktino kiekį, kontroliuoti simptomus ir sumažinti naviko spaudimą aplinkiniams audiniams.

  • Dopamino agonistai: Dopamino agonistai, tokie kaip bromokriptinas ar kabergolinas, yra pagrindinis prolaktinomos gydymo būdas. Šie vaistai slopina prolaktino gamybą ir gali sumažinti naviko dydį.
  • Chirurginis gydymas: Jei vaistai neefektyvūs arba navikas per didelis, kad būtų gydomas vaistais, gali prireikti chirurginės intervencijos, siekiant pašalinti naviką. Chirurgija dažniausiai atliekama per nosį (transsfenoidinė operacija).
  • Radioterapija: Retais atvejais, jei prolaktinoma nereaguoja į medikamentinį ar chirurginį gydymą, gali būti taikoma radioterapija, siekiant sumažinti naviką.
  • Hormonų terapija: Jei prolaktinoma sumažina kitų hormonų gamybą, gali būti skiriama pakaitinė hormonų terapija, pavyzdžiui, estrogenų moterims arba testosterono vyrams.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Prolaktinoma yra rimta būklė, todėl liaudiškos priemonės negali pakeisti medicininio gydymo, tačiau tam tikri natūralūs metodai gali padėti palaikyti bendrą sveikatos būklę.

  • Subalansuota mityba: Sveika ir subalansuota mityba gali padėti palaikyti bendrą organizmo sveikatą, o tai yra svarbu kovojant su hormonų disbalansu.
  • Streso valdymas: Kadangi stresas gali paveikti hormonų veiklą, stresą mažinančios priemonės, pvz., meditacija, joga ar kvėpavimo pratimai, gali būti naudingos.
  • Fizinis aktyvumas: Reguliari mankšta gali padėti išlaikyti sveiką kūno svorį ir pagerinti bendrą savijautą.

Prevencija

Nėra tiesioginių priemonių, kurios galėtų užkirsti kelią prolaktinomai, tačiau sveikas gyvenimo būdas, subalansuota mityba ir reguliarios sveikatos patikros gali padėti anksti nustatyti hormonų disbalansą ar kitas sveikatos problemas.

  • Reguliarios sveikatos patikros: Ankstyvas hormonų disbalanso nustatymas gali padėti laiku diagnozuoti prolaktinomą ir pradėti gydymą.
  • Sveikas gyvenimo būdas: Subalansuota mityba, pakankamas miegas ir streso valdymas padeda palaikyti organizmo hormonų pusiausvyrą.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/prolactinoma/symptoms-causes/syc-20376958
  2. https://www.niddk.nih.gov/health-information/endocrine-diseases/prolactinoma
  3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/22007-prolactinoma

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)