Trauminis pneumotoraksas

Traumatinio pneumotorakso aprašymas

Trauminis pneumotoraksas yra būklė, kai oras patenka į pleuros ertmę (tarpą tarp plaučių ir krūtinės ląstos sienelės) dėl krūtinės ląstos traumos. Dėl to plautis arba plaučio dalis gali subliukšti (kolapsuoti), sutrikdydamas normalų kvėpavimą ir sukeldamas skausmą bei kitus gyvybei pavojingus simptomus. Traumatinis pneumotoraksas gali atsirasti dėl tiesioginės traumos, tokios kaip durtinė žaizda ar šonkaulio lūžis, arba netiesioginės traumos, pvz., dėl stipraus smūgio ar kritimo.

Ligos priežastys

Trauminis pneumotoraksas dažniausiai atsiranda dėl išorinių veiksnių, kurie pažeidžia plaučių ir krūtinės ląstos struktūrą:

• Krūtinės ląstos trauma: Šonkaulių lūžiai, durtinės ar šautinės žaizdos gali pažeisti plaučius ar pleurą, leidžiant orui patekti į pleuros ertmę.
• Medicininės procedūros: Kai kurios invazinės medicininės procedūros, tokios kaip centrinės venos kateterizacija, plaučių biopsija ar dirbtinė ventiliacija, gali sukelti pneumotoraksą.
• Barotrauma: Tai sukelia staigūs slėgio pokyčiai, pavyzdžiui, susiję su nardymu ar skrydžiais, kurie gali sukelti plaučių plyšimą.
• Stiprus smūgis: Stiprus smūgis į krūtinę, pvz., autoavarijos metu, gali sukelti plaučių plyšimą net ir nesant odos pažeidimų.

Traumatinio pneumotorakso simptomai

Simptomai gali skirtis priklausomai nuo pneumotorakso sunkumo ir greičio, kuriuo oras kaupiasi pleuros ertmėje:

• Staigus krūtinės skausmas: Skausmas dažniausiai atsiranda traumos vietoje ir gali būti aštrus bei stiprus.
• Dusulys: Kvėpavimo sunkumai gali būti lengvi arba sunkūs, priklausomai nuo plaučių subliukimo laipsnio.
• Tachikardija: Padidėjęs širdies ritmas, dažnai kaip organizmo atsakas į sumažėjusį deguonies kiekį kraujyje.
• Odos pamėlynavimas (cianozė): Esant sunkiam pneumotoraksui, deguonies trūkumas gali sukelti lūpų, veido ar pirštų pamėlynavimą.
• Kvėpavimo garsų sumažėjimas: Gydytojas, klausydamasis krūtinės, gali pastebėti, kad viena plaučių pusė kvėpuojant yra tylesnė arba beveik negirdima.
• Padidėjęs kvėpavimo dažnis: Pacientai gali greičiau kvėpuoti, bandydami kompensuoti deguonies trūkumą.

Ligos klasifikacija

Trauminis pneumotoraksas gali būti klasifikuojamas pagal jo sunkumą ir specifines savybes:

• Atviras pneumotoraksas: Atsiranda, kai dėl traumos atsiveria skylė krūtinės ląstoje, leidžianti orui laisvai patekti į pleuros ertmę ir išeiti iš jos. Ši būklė dažnai vadinama „čiulpiančia žaizda“.
• Uždaras pneumotoraksas: Kai oras patenka į pleuros ertmę be išorinių krūtinės ląstos pažeidimų. Tai dažniau atsitinka dėl vidinių traumų, pvz., lūžusių šonkaulių.
• Įtampos pneumotoraksas: Tai sunki būklė, kai oras į pleuros ertmę patenka, tačiau negali išeiti, dėl ko slėgis pleuros ertmėje didėja ir gali sukelti gyvybei pavojingą situaciją, spaudžiant širdį ir kitus gyvybiškai svarbius organus.

Traumatinio pneumotorakso diagnostika

Trauminio pneumotorakso diagnostika apima greitą būklės įvertinimą ir patvirtinimą naudojant įvairius tyrimus:

• Fizinis tyrimas: Gydytojas apžiūrės krūtinę, ieškodamas traumos žymių, auskultuodamas kvėpavimo garsus ir vertindamas kvėpavimo efektyvumą.
• Krūtinės rentgenograma: Pagrindinis diagnostikos metodas, leidžiantis vizualizuoti orą pleuros ertmėje ir įvertinti plaučių subliukimo laipsnį.
• Kompiuterinė tomografija (KT): Suteikia detalesnį vaizdą apie traumos padarinius ir gali padėti nustatyti mažesnius plaučių pažeidimus ar kitus sužalojimus.
• Ultragarsas: Gali būti naudojamas greitai įvertinti pleuros ertmę, ypač esant neatidėliotinai situacijai, kai nėra laiko atlikti rentgenogramą.

Traumatinio pneumotorakso gydymas ir vaistai

Gydymas priklauso nuo pneumotorakso dydžio, paciento būklės ir kitų sužalojimų:

• Decompressinė adata: Skubi procedūra, naudojama esant įtampiniam pneumotoraksui, kai reikia greitai pašalinti orą iš pleuros ertmės, kad sumažėtų spaudimas ir būtų atkurtas normalus kvėpavimas.
• Krūtinės drenažo vamzdelis: Dažniausias gydymo būdas, kai į pleuros ertmę įdedamas vamzdelis, kad oras galėtų išeiti ir plautis vėl išsiplėstų.
• Chirurgija: Jei pneumotoraksas yra sunkus arba susijęs su kitomis rimtomis traumomis, gali prireikti chirurginio gydymo, pvz., torakotomijos, norint sutvarkyti plaučių plyšimą ar pašalinti kraują iš pleuros ertmės (hemotoraksas).
• Stebėjimas: Mažiems ir nesunkiems pneumotoraksams, kurie nėra įtampos, gali būti taikomas stebėjimo metodas su reguliariais rentgeno tyrimais, siekiant užtikrinti, kad oras palaipsniui rezorbuotųsi ir plautis išsiplėstų savaime.

Liaudiškos priemonės trauminiam pneumotoraksui gydyti

Trauminis pneumotoraksas yra gyvybei pavojinga būklė, kuri reikalauja skubios medicininės pagalbos. Liaudiškos priemonės negali pakeisti medicininio gydymo, ir bet kokie bandymai savarankiškai gydytis gali sukelti rimtų komplikacijų ar net mirtį. Svarbiausia – kuo greičiau kreiptis į gydytoją arba skubios pagalbos tarnybą.

Šaltiniai

1. https://www.msdmanuals.com/professional/injuries-poisoning/thoracic-trauma/pneumothorax-traumatic
2. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2700561/
3. https://aci.health.nsw.gov.au/networks/trauma/resources/pneumothorax