Tuliaremija

Ligos aprašymas

Tuliaremija – tai ūmi infekcinė liga, kurią sukelia bakterija Francisella tularensis. Ši liga yra zoonozė, tai reiškia, kad ją žmonės dažniausiai užsikrečia nuo gyvūnų, ypač graužikų, triušių ir paukščių, per kontaktą su užkrėstais gyvūnais, vabzdžių įkandimus arba užterštą vandenį ar maistą. Tuliaremija yra laikoma viena iš pavojingiausių bakterinių infekcijų dėl jos potencialiai mirtino pobūdžio, jei ji nėra tinkamai gydoma. Liga dažniausiai paveikia odą, akis, limfmazgius, plaučius ir kartais visą organizmą.

Tuliaremija yra paplitusi Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Azijoje. Jos pasireiškimo būdas gali skirtis priklausomai nuo infekcijos vietos ir bakterijos patekimo į organizmą būdo.

Ligos priežastys

Tuliaremija yra bakterinė infekcija, kurią sukelia Francisella tularensis, labai patogeniška bakterija, galinti sukelti rimtus sveikatos sutrikimus. Liga gali būti perduodama keliais būdais:

  • Tiesioginis kontaktas su užkrėstais gyvūnais – užsikrėtimas dažniausiai įvyksta, kai žmogus paliečia užkrėstą gyvūną, pavyzdžiui, laukinį triušį, graužiką arba paukštį. Liga gali plisti per kraują ar kūno skysčius, liečiant odą arba gleivinę.
  • Vabzdžių įkandimai – infekcija gali būti perduodama per vabzdžių, ypač uodų, blusų ir erkių, įkandimus.
  • Įkvėpimas – rečiau, bet infekcija gali įvykti įkvėpus užkrėstų dalelių, ypač tvarkant užkrėstų gyvūnų kūnus ar dirbant laboratorijose.
  • Užterštas vanduo ir maistas – žmonės gali užsikrėsti gerdami užterštą vandenį arba valgydami užkrėstą maistą.
  • Įpjovos ir žaizdos – bakterija gali patekti per odos pažeidimus, jei žmogus tvarko užkrėstus gyvūnus.

Ligos simptomai

Tuliaremijos simptomai gali skirtis priklausomai nuo to, kaip bakterija pateko į organizmą. Liga gali prasidėti staiga, su karščiavimu ir kitais bendrais simptomais, tačiau simptomų sunkumas gali skirtis. Pagrindinės tuliaremijos formos ir simptomai:

  • Opinė-limfmazginė forma – dažniausia forma, kuri atsiranda dėl bakterijos patekimo per odą:
    • Skausminga, opinė žaizda infekcijos vietoje.
    • Patinę ir skausmingi limfmazgiai šalia infekcijos vietos.
    • Karščiavimas, šaltkrėtis, nuovargis.
    • Galvos skausmas ir raumenų skausmai.
  • Plaučių forma – atsiranda įkvėpus užkrėstų dalelių arba per kraujotaką:
    • Stiprus kosulys.
    • Krūtinės skausmas.
    • Dusulys.
    • Didelis karščiavimas ir silpnumas.
  • Akių forma (okuloglandulinė tuliaremija) – bakterija patenka per akis:
    • Akių paraudimas, patinimas, skausmas.
    • Padidėję limfmazgiai aplink akis ir kaklą.
  • Virškinimo forma (orofaringinė tuliaremija) – užsikrėtus per užterštą maistą ar vandenį:
    • Gerklės skausmas.
    • Burnos ir gerklės opos.
    • Pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas.
  • Sepsinė forma – reta, bet sunkiausia forma, kai bakterija plinta visame organizme:
    • Staigus karščiavimas.
    • Silpnumas, šokas.
    • Organų nepakankamumas.

Ligos klasifikacija

Tuliaremija klasifikuojama pagal jos pasireiškimo formą ir bakterijos patekimo būdą į organizmą:

  • Opinė-limfmazginė tuliaremija – dažniausiai pasireiškia odos ir limfmazgių pažeidimais.
  • Glandulinė tuliaremija – limfmazgių uždegimas be opų.
  • Okuloglandulinė tuliaremija – akių ir limfmazgių uždegimas.
  • Plaučių tuliaremija – pažeidžia plaučius ir kvėpavimo takus.
  • Virškinimo (orofaringinė) tuliaremija – pažeidžia virškinamąjį traktą.
  • Sepsinė tuliaremija – sunkiausia forma, kai bakterija plinta visame organizme, sukelia bendrą infekciją.

Ligos diagnostika

Tuliaremijos diagnozė gali būti sudėtinga, nes jos simptomai gali būti panašūs į kitų ligų simptomus. Diagnozė remiasi klinikiniais požymiais, ligos istorija ir laboratoriniais tyrimais.

  • Kraujo tyrimai – tuliaremijai diagnozuoti naudojami antikūnų kraujo tyrimai, siekiant aptikti imuninį atsaką į Francisella tularensis.
  • Bakterijų kultūra – bakterija gali būti išskiriama iš infekcijos vietos mėginio, pvz., iš opos, kraujo ar plaučių sekretų. Ši procedūra reikalauja specialių sąlygų dėl bakterijos pavojingumo.
  • Molekuliniai tyrimai – gali būti naudojami specifiniam bakterijos DNR aptikimui.
  • Vaizdiniai tyrimai – plaučių tuliaremijos atveju gali būti atliekama krūtinės ląstos rentgenograma arba kompiuterinė tomografija (KT), siekiant nustatyti plaučių pažeidimus.

Ligos gydymas ir vaistai

Tuliaremija yra rimta infekcija, tačiau tinkamai gydant ji gali būti išgydyta. Antibiotikai yra pagrindinė gydymo priemonė. Gydymas paprastai apima:

  • Antibiotikai – dažniausiai skiriami antibiotikai, veiksmingi prieš Francisella tularensis, yra streptomicinas, gentamicinas, doksiciklinas ar ciprofoksacinas. Gydymo kursas trunka apie 10–21 dieną, priklausomai nuo ligos sunkumo.
  • Simptominis gydymas – gali būti skiriami vaistai nuo karščiavimo, skausmo ir kitų simptomų.
  • Hospitalizacija – sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos, ypač plaučių ar sepsinės tuliaremijos atveju.

Laiku pradėjus gydymą, pasveikimo tikimybė yra labai gera, tačiau negydoma tuliaremija gali būti pavojinga ir net mirtina.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Tuliaremija yra bakterinė infekcija, todėl liaudiškos priemonės negali pakeisti antibiotikų terapijos, tačiau jos gali padėti palengvinti simptomus ir pagerinti bendrą sveikatos būklę.

  • Ramunėlių arbata – gali padėti sumažinti uždegimą ir palengvinti virškinimo trakto simptomus.
  • Medus – turi antibakterinių savybių ir gali padėti palengvinti gerklės skausmą.
  • Ežiuolės preparatai – gali padėti stiprinti imuninę sistemą ir pagreitinti gijimo procesą.
  • Poilsis ir skysčių vartojimas – poilsis ir daug skysčių padeda organizmui greičiau atsistatyti.

Prevencija

Prevencija yra labai svarbi norint išvengti tuliaremijos, ypač rizikingose vietovėse, kur liga yra paplitusi.

  • Vengti tiesioginio kontakto su laukiniais gyvūnais – tvarkant gyvūnų kūnus ar kailius, svarbu naudoti apsaugines priemones, pavyzdžiui, pirštines.
  • Vabzdžių įkandimų prevencija – naudoti vabzdžių repelentus ir apsauginius drabužius, siekiant išvengti erkių, uodų ir kitų vabzdžių įkandimų.
  • Tinkamai tvarkyti maistą ir vandenį – vengti nešvaraus vandens ir maisto vartojimo, ypač laukinėse vietovėse.
  • Laboratorinė sauga – žmonėms, dirbantiems su Francisella tularensis bakterija, būtina laikytis griežtų saugumo taisyklių.

Šaltiniai

  1. https://www.cdc.gov/tularemia/about/index.html
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/17775-tularemia
  3. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK430905/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)