Ūmus endometritas

Ligos aprašymas

Ūmus endometritas yra gimdos gleivinės (endometriumo) uždegimas, dažniausiai sukeltas infekcijos. Ši būklė dažnai pasireiškia po gimdymo, persileidimo ar chirurginių procedūrų, tokių kaip gimdos išvalymas ar spiralės įdėjimas. Ūmus endometritas gali sukelti skausmą, karščiavimą ir nenormalų kraujavimą iš gimdos. Jei negydoma, infekcija gali išplisti į kitus dubens organus, sukelti rimtas komplikacijas ir net sepsį.

Ligos priežastys

Ūmus endometritas dažniausiai kyla dėl infekcijos. Pagrindinės priežastys gali būti:

  • Bakterinės infekcijos: Dažniausiai sukelia mišri bakterinė flora, įskaitant Staphylococcus, Streptococcus, Escherichia coli, ir Gardnerella vaginalis.
  • Ginekologinės procedūros: Instrumentiniai įsikišimai į gimdą, tokie kaip gimdos išvalymas, biopsija ar spiralės įdėjimas, gali padidinti infekcijos riziką.
  • Gimdymas ar persileidimas: Po gimdymo ar persileidimo infekcijos rizika didėja dėl gimdos kaklelio atsivėrimo ir galimo bakterijų patekimo į gimdą.
  • Lytiniu būdu plintančios infekcijos (LPI): Gonorėja ir chlamidiozė gali sukelti endometritą.

Ligos simptomai

Ūmus endometritas gali pasireikšti įvairiais simptomais:

  • Apatinės pilvo dalies skausmas: Gali būti nuolatinis arba pulsuojantis skausmas, dažniausiai lokalizuotas gimdos srityje.
  • Karščiavimas ir šaltkrėtis: Dažnai kartu su bendru silpnumu ir nuovargiu.
  • Nenormalus kraujavimas iš gimdos: Gali pasireikšti sunkus ar nenormalus kraujavimas arba kraujuojantis išskyros.
  • Nemalonus kvapas iš makšties: Dažnai būna dėl bakterinės infekcijos.
  • Padidėjęs širdies ritmas: Kai kuriais atvejais kartu su hipotenzija, ypač jei infekcija plinta ar progresuoja į sepsį.

Ligos klasifikacijos

Endometritas gali būti klasifikuojamas pagal infekcijos sunkumą ir trukmę:

  • Ūmus endometritas: Staiga prasidedantis ir trumpalaikis gimdos gleivinės uždegimas, dažniausiai sukeltas bakterinės infekcijos.
  • Lėtinis endometritas: Ilgai trunkantis uždegimas, dažniausiai sukeliamas neinfekcinių priežasčių ar pasikartojančių infekcijų, ir dažnai susijęs su lėtiniu dubens skausmu.

Ligos diagnostika

Ūmaus endometrito diagnostika apima kelis metodus:

  • Medicininė istorija ir fizinė apžiūra: Gydytojas įvertina simptomus, infekcijos rizikos veiksnius ir atlieka fizinį dubens tyrimą.
  • Laboratoriniai tyrimai: Kraujo tyrimai gali parodyti padidėjusį baltųjų kraujo kūnelių skaičių ir uždegimo žymenis. Kartais gali būti atliekami mikrobiologiniai tyrimai siekiant nustatyti infekcijos sukėlėją.
  • Ultragarsas: Naudojamas norint įvertinti gimdos dydį ir struktūrą bei pašalinti galimas kitas priežastis, tokias kaip placentos likučiai po gimdymo ar persileidimo.
  • Endometriumo biopsija: Retais atvejais gali būti atliekama, siekiant patvirtinti diagnozę, ypač jei įtariamas lėtinis endometritas.

Ligos gydymas ir vaistai

Ūmaus endometrito gydymas paprastai apima antibiotikų vartojimą ir simptominį gydymą:

  • Antibiotikai: Pagrindinis gydymo metodas, dažniausiai skiriami plataus spektro antibiotikai, tokie kaip ampicilinas, gentamicinas ir metronidazolas, kurie padeda kovoti su mišriomis bakterinėmis infekcijomis.
  • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): Gali būti naudojami skausmui ir uždegimui mažinti.
  • Hospitalizacija: Sunkiais atvejais, kai yra rizika dėl komplikacijų arba prireikia intraveninio antibiotikų vartojimo, pacientas gali būti hospitalizuotas.
  • Chirurginis gydymas: Retais atvejais, jei infekcija neatsako į antibiotikus arba yra įtariama, kad gimdoje liko svetimkūnių ar placentos audinių, gali prireikti chirurginės intervencijos.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Liaudiškos priemonės negali pakeisti medicininio gydymo, tačiau kai kurie natūralūs metodai gali padėti palengvinti simptomus:

  • Ramunėlių arbata: Gali padėti sumažinti uždegimą ir skausmą dėl savo raminančių savybių.
  • Poilsis ir hidratacija: Pakankamas poilsis ir skysčių vartojimas padeda organizmui kovoti su infekcija ir atsigauti.

Prevencija

Ūmaus endometrito prevencijos priemonės apima:

  • Tinkama higiena: Ypač po gimdymo ar ginekologinių procedūrų svarbu laikytis higienos, kad sumažėtų infekcijos rizika.
  • Saugūs lytiniai santykiai: Naudojant prezervatyvus ir reguliariai tikrinant LPI, galima sumažinti lytiniu būdu plintančių infekcijų riziką.
  • Ginekologinių procedūrų kontrolė: Po gimdos intervencijų svarbu atidžiai stebėti sveikatos būklę ir nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei atsiranda infekcijos simptomų.

Šaltiniai

  1. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/24334-endometritis
  2. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC9355436/
  3. https://emedicine.medscape.com/article/254169-overview?form=fpf

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)